- šešeli
- šešelì, šẽšelios (3b) 1. num. pl. OG275, NdŽ, KŽ, Lz, Btrm, Dv, Nč, Lp, Dbč, Švnč, Rš, Ad, Smal; [K] žr. šešeri: Dvidešimt šešelì metai Rod. Až mañ anas in šešelių̃ metų jaunesnis Aps. Turėjau šẽšelias bites Drsk. Šẽšelius metus tarnavo Dgp. Šẽšelis metus buvau Lietuvoj Grv. Šẽšelis metus išsirgo Ml. Taip Napalys pabaigė šešelių metų mokslą Vaižg. Buvo gal šešeli namai Brb. 2. num. col. KŽ, DvD398 šešetas: Šešeli arkliai SD282, N. Mes gyvenom penkelios ar šẽšelios varsnos nuog Valkinykų LKKXI227(Rdš). Suleidė visas šešelias virves ir pajuto, kad bernas pasiekė žemę LTR(Dkk). Dukrele mano, mano jaunoji, reikė dabotis tokį bernelį, kuris laukelį šešeliais aria, šimtu akėja (d.) Mrj. Ji pataisė patalėlį šešelių priegalvėlių ArchIV606(Vlkš).
Dictionary of the Lithuanian Language.